blakūtas

blakū̃tas scom. (2) žr. blakūta: Kur ta blakū̃tas iškiūrino, visa pametus? Kp. Kurgi tas blakū̃tas, kad vis negrįžta? Grž. Nei jis miega, nei ką – tikras blakū̃tas (ilgai neina gulti) Grž.